Kapinių tvarkymo taisyklės reglamentuoja daugybę su kapinių administravimu ir priežiūra susijusių klausimų, nuo statuso suteikimo iki kapaviečių priežiūros. Šios taisyklės privalomos visoms kapinėms, kuriose laidojami žmonių palaikai.

Pagrindinės sąvokos

• Kapas – vieta, kur palaidoti žmogaus palaikai.
• Kapavietė – žemės plotas, skirtas vieno ar kelių asmenų laidojimui.
• Kapinės – teritorija, kurioje yra kapai ar kapavietės ir kuri gali turėti palaikų laikymo statinius.
• Kapinių prižiūrėtojas – asmuo ar organizacija, atsakinga už kapinių priežiūrą, paskirta savivaldybės ar religinės bendruomenės.

Kapinių statusas

Kapinėms gali būti suteiktas šis statusas:

• Neveikiančios kapinės – kapinės, kuriose nebegalima atlikti naujų laidojimų dėl sveikatos, kultūros paveldo ar aplinkosaugos reikalavimų.
• Riboto laidojimo kapinės – kapinės, kuriose laidojimai galimi tik esamose kapavietėse, laikantis tam tikrų sąlygų, pvz., praėjus 20 metų nuo paskutinio laidojimo.
• Veikiančios kapinės – kapinės, kuriose galima formuoti naujas kapavietes ir atlikti laidojimus.

Kapinių statusas suteikiamas ar keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu, informuojant atitinkamas institucijas.

Kapinių perdavimas religinėms bendruomenėms

Religinėms bendruomenėms ar bendrijoms gali būti suteiktos konfesinės kapinės, sudarant kapinių perdavimo sutartį. Ši sutartis reglamentuoja bendruomenės atsakomybę už kapinių priežiūrą bei tvarkymą.

Kapaviečių ir kapų tvarkymo reikalavimai

Kapaviečių skyrimas ir laidojimo tvarka

Kapavietės skiriamos pagal kapinių planą. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape, kurio gylis turi būti ne mažesnis nei 2 metrai. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką nustato savivaldybė arba religinė bendruomenė.

• Kapavietės dydis: vienam kapui skiriama 3,75 kv. metro, keliems kapams – 7 kv. metrai.
• Pakartotinis laidojimas: tame pačiame kape galima laidoti ne anksčiau kaip po 20 metų.

Kapaviečių statinių ir paminklų tvarkymas

Paminklai, antkapiai ir kiti kapavietės statiniai turi būti statomi laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų. Nauji paminklai riboto laidojimo kapinėse gali būti statomi tik gavus atitinkamos institucijos pritarimą.

Kapaviečių ribos gali būti keičiamos tik gavus kapinių prižiūrėtojo leidimą ir laikantis kapinių plano reikalavimų.

Kapinių priežiūra

Kapines prižiūri savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas arba religinės bendruomenės paskirtas asmuo, jei tai numatyta perdavimo sutartyje. Prižiūrėtojo atsakomybės:

• Palaikyti kapinių švarą ir tvarką.
• Organizavimas kapaviečių skyrimo bei priežiūros darbų.
• Užtikrinimas, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu ir tvarkingai išvežamos atliekos.

Kapinių informacinės lentos

Prie įėjimo į kapines turi būti įrengta informacinė lenta, kurioje pateikiama informacija apie:

• Kapinių pavadinimą ir statusą.
• Kapinių prižiūrėtojo duomenis ir kontaktus.
• Laidojimo ir lankymo laiką.
• Kapinių schemą bei saugomus kultūros paveldo objektus, jei tokių yra.

Kapų ir kapaviečių identifikavimas

Asmenys, norintys identifikuoti seniai palaidotų artimųjų kapus, turi kreiptis į savivaldybę su prašymu, pateikdami visus turimus duomenis apie kapą ir palaidotus asmenis. Sprendimas dėl kapo identifikavimo priimamas po kapavietės patikrinimo ir duomenų peržiūros.

Jei kapas yra konfesinėse kapinėse, identifikavimas atliekamas gavus religinės bendruomenės sutikimą.

Neprižiūrimų kapaviečių tvarkymas

Kapavietė, kuri daugiau kaip metus nėra tvarkoma, gali būti pripažinta neprižiūrima. Tokiu atveju kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą asmenį, o nesant reakcijos, savivaldybė gali organizuoti kapavietės tvarkymą, priskiriant ją neprižiūrimoms.

Palaikų perlaidojimas

Palaikus perlaidoti galima tik gavus raštišką atitinkamų institucijų sutikimą. Jei perlaidojimo reikalauja teisės institucijos, dalyvauti turi kapinių prižiūrėtojas.